Konsultacijų metu remiuosi geštalto, į sprendimus sutelkta, kognityvine ir elgesio terapija. Potrauminio streso sutrikimo atveju taikau trumpalaikę eklektinę terapiją. Pateikta informacija leis geriau suprasti, kokių pagalbos formų galite tikėtis.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) – tai moksliškai pagrįsta, efektyvi ir nuolat besivystanti psichoterapijos kryptis, kuri yra pagrindinis mano, kaip šios krypties psichoterapeutės, darbo metodas. KET pagrindas yra supratimas, kad mūsų mintys, emocijos, kūno pojūčiai ir elgesys yra tarpusavyje glaudžiai susiję ir sąveikaujantys. Šie ryšiai formuoja mūsų savijautą, reakcijas ir sprendimus bei poelgius, tad terapijos metu orientuojamasi į jų atpažinimą ir keitimą kliento psichologiniam gerbūviui palankia linkme. KET nuolat evoliucionuoja, integruojant naujus metodus, geriausias kitų terapijų praktikas. Šiandieninė KET apima tiek klasikines metodikas, tiek naujausias terapines kryptis: schemų terapiją, dialektinę elgesio terapiją, elgesio aktyvinimo terapiją, kognityvinės elgesio analizės sistemos terapiją, metakognityvinę terapiją, sąmoningu dėmesingumu grįstą terapiją, atjauta grįstą terapiją, priėmimo ir įsipareigojimo terapiją. Kiekvieno žmogaus situacija unikali, todėl terapijos procesas pritaikomas individualiai, įtraukiant aktualias technikas ir metodus. Svarbus dėmesys skiriamas psichoedukacijai ir namų užduotims. Terapinės sesijos turi aiškią struktūrą. Terapijos trukmė priklauso nuo kreipimosi priežasties ir išsikeltų tikslų – nuo keleto sesijų iki ilgesnio bendradarbiavimo.
Į sprendimus sutelkta terapija
Į sprendimus sutelkta terapija – tai psichoterapijos metodas, orientuotas į sprendimų paiešką, o ne į problemų analizę. Išsiskiria trumpalaikiškumu ir praktiškumu – dažnai pakanka kelių sesijų, kad būtų pasiekti pokyčiai. Konsultavimo proceso centre – kliento stipriosios pusės, ištekliai ir ateities vizija, o ne praeities sunkumai ar sutrikimai. Užuot gilindamiesi į problemų priežastis, kartu su klientu kuriame aiškią viziją, kaip galėtų atrodyti gyvenimas be problemos, ir ieškome praktinių žingsnių tai vizijai įgyvendinti.
Geštalto terapija ir jos taikymas konsultavime
Geštalto terapija – humanistinės psichoterapijos kryptis, orientuota į dabartinį kliento patyrimą, savęs suvokimą ir asmeninę atsakomybę. Šis metodas skatina gyvą ir autentišką kontaktą su savimi bei aplinka, padeda atpažinti ir suprasti vidinius konfliktus, nebaigtus reikalus bei emocinius blokus. Siekiama ne tik intelektualaus supratimo, bet ir gilaus emocinio bei fizinio patyrimo. Ypatingas dėmesys skiriamas dabarties momentui per sąmoningą buvumą “čia ir dabar” bei autentiškam ir nuoširdžiam kontaktui su klientu, išlaikant profesines ribas. Geštalto terapijos esminis tikslas – padėti žmogui įsisąmoninti savo jausmus, poreikius ir elgesio modelius, kad jis galėtų priimti sąmoningus ir palankius sprendimus.
Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP)
BEPP yra individualių konsultacijų būdu taikoma terapija, sukurta teikti pagalbą žmonėms, patiriantiems potrauminio streso sutrikimą. Terapijos tikslas – sumažinti klientų patiriamus potrauminio streso sutrikimo (PTSS) simptomus, padėti jiems integruoti trauminį įvykį į savo gyvenimą ir atgauti prarastą kontrolę. BEPP leidžia įveikti potrauminio streso sutrikimo simptomus, prisimenant trauminį įvykį ir apdorojant jo sukeliamas stiprias emocijas, ilgainiui įprasminant ir integruojant į savo gyvenimą traumuojančią patirtį. Terapija sujungia efektyvius skirtingų psichoterapinių mokyklų elementus, todėl ir vadinama eklektine. Terapiją sudaro 16 sesijų, kurių kiekviena trunka 45-60 min. Kiekviena sesija turi savo unikalų tikslą ir aiškią vietą atskiruose BEPP metodo etapuose.
- besitęsianti nuolatinė dirglumo būsena, pernelyg stipriai išsigąstama dėl su trauminiu įvykiu susijusių užuominų.
- nuolatinis traumavusio įvykio prisiminimas;
- pasikartojantys ir įkyrūs prisiminimai apie patirtą įvykį, kurie paprastai kyla spontaniškai ir vargina;
- staiga atsirandantys vaizdiniai apie išgyventą įvykį, kurie gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. Tokie vaizdiniai dažnai būna lydimi nerimo, prakaitavimo, stipraus širdies plakimo, padažnėjusio kvėpavimo;
- vengimas su trauminiu įvykiu susijusių užuominų ar situacijų (pavyzdžiui, patyrus automobilio avariją, vėliau vengiama juo naudotis);
- pastangos išvengti minčių, jausmų, susijusių su trauminiu įvykiu;
- nuolatinės įtampos, grėsmės pojūtis ir lūkestis, kad bet kada gali nutikti kas nors blogo.
Tai įvykis, sukėlęs grėsmę žmogaus gyvybei ar jo sveikatai. Grėsmę keliantį įvykį žmogus gali patirti pats, tapti tokio įvykio liudininku arba sužinoti, kad tai patyrė jam artimas žmogus.